Pirmykštė moteris. Mamutų medžiotojai

Žiema arklių slėnyje prabėgo nepastebimai. Aila išmoko išlikti viena,
prisijaukino liūtą ir kumelę, išmoko šaudyti lanku, meistriškai įkurti
ugnį, bet nenumaldė troškimo surasti Kitus, savuosius. Su likimo
atsiųstu mylimuoju Jondalaru, šviesiaplaukiu gražuoliu, kurį išgelbėjo
nuo mirties ir išgydė, moteris iškeliauja ieškoti žmonių. Jie susitinka
su mamutojais, mamutų medžiotojais, žmonėmis iš kitos giminės. Gentis,
pakerėta jos nepaprasto gebėjimo „susikalbėti“ su gyvuliais ir
medžioklės įgūdžių, priima svečius prie savo židinio.
Nors
tenka pratintis prie keistų papročių ir naujos kalbos, ausiai neįprasto
klegesio, Aila susiranda pirmąją draugę, genties priglaustas maišytas
kaip ir jos sūnus, vaikas skausmingai primena praeitį, o žavus juodaodis
raižytojas Ranekas kelia naujus nepatirtus jausmus. Trauka, kurią jam
jaučia, įplieskia baisų Jondalaro pavydą. Ledinę žiemą jauna moteris
praleidžia neapsispręsdama, su kuriuo likti. Artėja pavasarinė mamutų